Dievo Motinos, Taikos Karalienės, 2025 m. balandžio 25 d. pranešimas

 „Mieli vaikai! Nerimo, savanaudiškumo ir nuodėmės vėjai užvaldo daugelio širdis ir veda jas į sumaištį ir pražūtį. Todėl Aš kviečiu jus, vaikeliai, grįžti pas Dievą ir prie maldos, kad jums būtų gera širdyse ir žemėje, kurioje gyvenate. Aš myliu jus, vaikeliai, ir todėl niekada nepavargstu kviesdama jus atsiversti. Dėkoju, kad atsiliepėte į Mano kvietimą.“ (Bažnyčiai pritariant)

Kovo mėnesio pranešime Dievo Motina paragino mus skirti savo maldas, kančią, ašaras toli nuo Jėzaus esančių širdžių atsivertimui. Tada Ji pasakė, kad be Dievo mes neturime ateities, neturime gyvenimo.

 Šio mėnesio pranešime Dievo Motina atkreipia mūsų dėmesį į tai, kad daugelis širdžių yra sunkioje būsenoje – sumišusios, dvasinėje bedugnėje. Vienintelis vaistas nuo šios dvasinės ligos yra sugrįžimas pas Dievą ir malda. Mūsų dienomis girdime Dievo kvietimo atgarsį Mergelės Marijos žodžiuose, ir tas pats aidas per amžius buvo girdimas pranašų žodžiuose. Pranašo Malachijaus knygoje Dievas sako: „Grįžkite pas Mane, ir Aš sugrįšiu pas jus“.   

Pranašas Jeremijas hebrajišką veiksmažodį šuv, reiškiantį „sugrįžti“, vartoja 115 kartų. Dažniausiai šis veiksmažodis reiškia izraelitų sugrįžimą pas Dievą. Dievo tauta dažnai nuklysdavo nuo Dievo, bet Dievas iš meilės ir gailestingumo vėl ir vėl kviesdavo Savo tautą atgailauti ir sugrįžti pas Jį. Mūsų dienomis Dievas per Mergelę Mariją vėl kviečia mus sugrįžti ir atgailauti. Atgaila yra kelias į išganymą, per atgailą būsime apvalyti nuo savo nuodėmių. Atgaila ir sugrįžimas pas Dievą – štai vaistas  sielai.

Atgaila susideda iš kelių etapų: nuodėmės suvokimo, gailėjimosi dėl jos, išpažinties, gėdos dėl nuodėmės, neapykantos jai, išsivadavimo iš nuodėmės. Jei šių žingsnių nežengsite visa širdimi, visiškos atgailos nepasieksite. Tam reikia Dievo malonės, be kurios mes nieko negalime padaryti. Dievas nori suteikti mums malonę, tai Jo valia, mes tik turime atkakliai jos siekti.

Dievas ateina pas mus per Dievo Motiną ir klausia, kaip mes gyvename čia, žemėje. Ar pasišventėme amžinybei, ar laikinumui? Argi nenumetėme į užmaršties bedugnę visos savo būties, dienų ir naktų, mums duoto gyvenimo laiko, galimybių ir dovanų, kurias turime? Ar darome bloga, ar gera? Ar naikiname save ir kitus, ar guodžiame ir drąsiname tuos, kurie yra prislėgti?

 Tas, kuris grįžta prie tarnavimo žmogui, ypač ištiktajam nelaimės, kuris atsisako kenkti ir neteisingai elgtis su  kitais, gali tikėtis išgelbėjimo, kurį dovanoja Jėzus Kristus.

Dievas visada yra arti, su Savo žmonėmis ir su kiekvienu iš jų. Jam nereikia keistis. Tai žmonių pažadai, sprendimai, tikėjimas yra nepastovūs. Būtent žmonėms reikia atsivertimo – sugrįžimo.

Atverkime savo širdis motiniškam Dievo Motinos, nenuilstamai kviečiančios mus grįžti pas Dievą, kvietimui, kad džiaugtumės gyvenimo pilnatve.  

Malda

Mergele Marija, Tu šauki mus, Tavo vaikus, gyvenančius audringame pasaulio vandenyne, nukreipti mūsų žvilgsnį į Tave, kupiną Dievo malonės. Tu, ramybės ir gailestingumo Motina, neapleisk mūsų, kurie dažnai negirdime Tavo stipraus ir tylaus balso, kviečiančio mus grįžti pas Dievą. Melski už visus, kuriuos įveikia nesantaika, savanaudiškumas ir nuodėmė, kad jiems būtų suteikta malonė, kad jie galėtų dvasiškai pabusti ir aiškiai matyti. Tegul Tavo motiniška ir tyra Širdis nugali drungnumą, žiaurumą, savanaudiškumą ir nuodėmę mūsų širdyse. Melskis kartu su mumis ir už mus, už visas šeimas, o ypač už jaunimą, kuris ieško gyvenimo ten, kur jo nėra. Prašome Tave, Mergele Marija, išmelsk malonę visiems jauniems žmonėms, kad jie galėtų prisidengti Dievu kovoje su viskuo, kas griauna jų gyvenimus. Amen.