Mes esame Didžiojo Gavėnios pasninko viduryje, pakeliui į Velykas. Šiuo pasninko metu  esame kviečiami atsiversti  ir pakeisti gyvenimo kryptį, kad ji labiau priartintų mus prie Dievo. Yra daugybė Mergelės Marijos kvietimų ir pranešimų, kurie mus ragina atsiversti. Didžiojo Gavėnios pasninko, kuriame mes esame, laikas yra Bažnyčios metų laikotarpis, leidžiantis mums augti tikėjime.  Kalėdas, Velykas ir Sekmines mes švenčiame, o Gavėnią mes išgyvename. Gavėnia išsiskiria atsižadėjimu. Atsižadėjimas reiškia asketizmą, kuris yra tam tikras pažinimas ar laisvė, tai yra mūsų valios praktika ir mokymasis, kad mūsų gyvenime atsirastų ramybė ir tvarka. Didysis  pasninkas nori padaryti mus savo motyvų ir rūpesčių šeimininkais. 

  Šiame pranešime Mergelė Marija ragina mus galvoti ne tik apie save, bet ir apie kitus žmones, ypač apie tuos, kurie nutolo nuo Jėzaus. Popiežius Pranciškus bendrojoje audiencijoje 2020 m. gruodžio 16 d. mums pasakė: „Tas, kuris meldžiasi, niekada neatsisuka nugara į pasaulį. Jei malda nesurenka žmonijos džiaugsmo ir liūdesio, vilčių ir nerimo, tai tampa „dekoratyvine“ veikla, paviršutiniška, tiesiog vaidinimu“.

  Mergelė Marija, kupina malonės, kreipiasi į savo Sūnų Jėzų, ir Jai reikia mūsų maldų, kančių ir ašarų, kurias Ji parodys Viešpačiui, kad Jis savo malone padarytų stebuklingus darbus mumyse ir kituose. Mūsų malda turėtų leisti Dievui mus paimti, palaiminti, tada sulaužyti ir leisti numalšinti žmonių širdžių alkį. Kiekvienas krikščionis yra skirtas būti laužoma ir dalijama duona Dievo rankose. 

 Mes negalime pakeisti ir atversti kitų žmonių, tai gali padaryti tik Dievas. Tačiau daryti įtaką kitiems galime ne sakydami, kaip jie turėtų elgtis, o savo gyvenimo pavyzdžiu. Mūsų gyvenimas ir tikėjimo gyvenimas turi didžiulę galią daryti įtaką kitiems.

 Šventoji Faustina savo dienoraštyje rašė: „Vieną dieną vienas vyras manęs paprašė maldos, o kai sutikau Viešpatį, aš Jam pasakiau: „Jėzau, aš ypač myliu tas sielas, kurias Tu myli“ – ir Jėzus man atsakė: „Ir aš rodau ypatingą malonę toms sieloms, kurias užtari prieš Mane“ (Dienoraštis, 599).  

 Užtarimo malda, malda už kitus turi didelę galią prieš Dievą. Mes visi esame vieno kūno dalis, kaip mus moko Bažnyčia. Šventoji Faustina ištikimai užtarė sielas ir aukojo pasninką bei kančias už pasiklydusias sielas.

  Melstis už kitus galime tik tada, jei norime mirti sau, kad augtume meilėje kitiems. Malda už kitus apvalo mus nuo egoizmo, siaurumo ir širdies kietumo, todėl leidžiame Dievui daryti nuostabių dalykų mūsų ir mūsų brolių gyvenime.

Malda

 Mergele Marija, ačiū, kad esi su mumis ir užtari už mus Savo Sūnaus Jėzaus akivaizdoje. Tu su visa ankstyvąja Bažnyčia buvote atkaklūs ir vieningi maldoje, laukdami Jėzaus pažadėtos Šventosios Dvasios. Tavo Motiniška be nuodėmės Širdis nenustoja mylėti ir užtarti mus, Tavo vaikus. Išmelsk mums ištvermės malonę, širdies atvirumą Viešpačiui, kurio nuolanki tarnaitė buvai ir lieki. Mes prašome Tave aukoti mūsų maldas, kančias, aukas ir ašaras už visus, kurie yra toli nuo Dievo, Kuris yra vienintelė gyvenimo prasmė ir pilnatvė. Tegul mūsų širdys būna apvalytos malda ir pripildytos meilės kitiems, kad būtume kantrūs ir pastovūs maldoje. Amen.