Kaip ir Jėzus, Taikos Karalienė mus moko palyginimais apie gamtą. Artėja pavasaris, tai nauja gyvybė, viltis. Gamta paklūsta Kūrėjui ir yra tyli Jo meilės liudininkė. Pavasaris paklusniai ateina po žiemos, sėklos sudygsta, auga, o tada laiku duoda vaisių. Viskas vyksta tobula tvarka. „Dangūs skelbia Dievo šlovę, o dangaus skliautas garsina Jo rankų darbą (Ps 19,2).

 Gamtos apsuptyje galime susitikti su Kūrėju. Marija mums sako: „Eikite į gamtą ir žiūrėkite, kaip ji bunda, ir tai padės jums atverti savo širdis Dievo Kūrėjo meilei“ (1993 04 25). „Šį pavasarį, kai visa gamta bunda ir jūsų širdys trokšta pokyčių, džiaukitės su Manimi“ (2002 04 25).

 Mes taip pat pabundame, kai pasitikėdami, kaip ir gamta,  ir melsdamiesi atsiduodame Dievo saulei, atgaila ir pasninku apvalome savo širdis ir kasdien tyloje priimame Dievo žodį. Taip rašo apaštalas Jokūbas: „Todėl, atsižadėję bet kokios netyrybės bei piktybių gausos, su romumu priimkite įdiegtąjį žodį, kuris gali išgelbėti jūsų sielas”. (Jok 1,21)

 Gamta gali paskatinti mus paklusti Dievo įstatymams. Dievas įdėjo Savo įstatymus ir į mus. Jei jiems paklusime, būsime visiškoje harmonijoje, kaip gamta. Neramumai, chaosas ir karai kyla, kai tolstame nuo Dievo.

Marija ragina mus melstis ir mylėti Dievą labiau už viską savo gyvenime. Šie Jos žodžiai atkartoja Jėzaus Kristaus atsakymą fariziejams, kai jie klausė, kuris įsakymas yra didžiausias. Mk 12, 29–30  “Jėzus jam atsakė: „Klausyk, Izraeli! Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats; ir mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis“ (Mk 12, 29–30) ir dar: „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mt 22, 39). Jėzus, Marija ir šventieji visa širdimi ieškojo Dievo ir mylėjo savo artimus. „Mano vaikai, jūs irgi galite būti šventi, tai priklauso nuo jūsų. Šventieji yra tie, kurie be galo myli savo Dangiškąjį Tėvą. Jie myli Jį labiau už viską. Todėl, Mano vaikai, visada stenkitės tapti geresni. Jei stengiesi būti geras, gali tapti šventas, net jei apie save taip negalvoji“ (2017-12-02).

Atsivertimas yra kelias į šventumą. Šventieji skatina mus ryžtis šiandien gyventi geriau, nei gyvenome vakar. Marija paveda mums užduotį būti Jos ištiestomis meilės ir ramybės rankomis tiems, kurie nenori ramybės, kurie nemyli.

 Šiomis dienomis grupė mamų, kurių sūnūs žuvo kare Ukrainoje, yra Medžiugorjėje. Kai meldėmės kartu, viena iš jų meldėsi taip: “Viešpatie Jėzau, neleisk, kad mūsų širdys sukietėtų nuo keršto, nuo neapykantos. Paliesk tuos, kurie Tavęs nemyli, nes Tavęs nepažįsta.”

 Malda

Marija, mūsų Motina, dėkojame Tau, kad su Tavimi galime mokytis, ką reiškia mylėti Dievą labiau už viską ir savo artimą kaip save patį. Tu mokai mus savo gyvenimą paversti meile Dievui ir artimui. Mes mylime Tave, mūsų Mokytoja, ir atsiduodame Tavo vadovavimui. Padėk mums kiekvieną sekundę ir bet kokiomis aplinkybėmis pasirinkti meilę, kaip Tu tai darei. Kartu su Tavimi prašome Jėzaus malonės būti ištvermingiems meilėje. Mes norime būti Tavo ištiestomis taikos ir meilės rankomis visiems, kuriems to reikia. Amen.