2025 m. vasario 25 d. pranešimas

 „Brangūs vaikai! Tegul šis pavasario metas paskatina jus atsiversti asmeniškai, kad savo gyvenimu melstumėtės ir mylėtumėte Dievą labiau už viską dėl visų tų, kurie to stokoja. Vaikai, būkite Mano ramybės ir maldos rankos, būkite meile visiems, kurie nemyli, nesimeldžia ir nenori ramybės. Dėkoju, kad atsiliepėte į mano kvietimą.” (Bažnyčiai pritarus)

 Sausio mėnesio pranešime Dievo Motina kvietė mus atsiversti, kaip ir šiame pranešime, kurį Ji siunčia tuo metu, kai ruošiamės didžiausiai šventei – Jėzaus Prisikėlimui. 1996 m. vasario 25 d. pranešime Ji mums sakė: „Brangūs vaikai! Šiandien kviečiu jus atsiversti. Tai yra pati svarbiausia žinia, kurią Aš kada nors čia perdaviau“.

 Pirmieji Jėzaus žodžiai, anot Morkaus Evangelijos, buvo: „Laikas atėjo, ir Dievo karalystė arti: atsiverskite ir tikėkite Evangelija“. (Mk 1,15)

 Kvietimas atsiversti yra Dievo kvietimas į džiaugsmą ir laisvę. Džiaugsmą ir laisvę mums gali suteikti tik Jėzus Kristus, kuris atėjo ne tam, kad iš mūsų ką nors atimtų, o kad praturtintų mus Savimi. Šventoji Motina Teresė sakė: „Kodėl mes liūdime? Nes esame pilni savęs. Štai kodėl Dievas negali pripildyti mūsų Savo džiaugsmo. Kaip gi galime ištuštėti? Paveskite save Dievui, Jis žino, kaip tai padaryti“.

 Tik tada, kai esame pripildyti Dievo, galime džiaugtis ir džiuginti kitus, nes Dievas yra džiaugsmas. Tik atsivertusi širdis yra laisva ir pasirengusi nesavanaudiškai meilei, džiaugsmui ir Dievo ramybei.

Mergelė Marija ne kartą ragina įsiklausyti į gamtą ir gyventi harmonijoje su ja bei laiku, kuriame esame. Pavasaris – pabudimo ir naujo gyvenimo metas. O gamta yra Dievo kūrinys, per kurį Dievas nori mums kalbėti. Savo pamoksluose Jėzus dažnai naudojo gamtos ir kasdienybės vaizdinius ir istorijas. Žmogus ir gamta yra unikaliai ir neatsiejamai susiję. Gamtoje Dievo Žodis yra apčiuopiamas. Viskas atsirado, nes Dievas pasakė: “Tebūnie!”

 Gamta yra Dievo dirbtuvė, ir būtent ten Dievą galima lengviausiai atpažinti. Gamtoje yra Jo kūrinai, ir viskas kalba apie Jį. Iš gamtos semiamės įkvėpimo, žinių, atradimų, paguodos ir drąsos tęsti savo kelią. Pasivaikščiojimo metu žmogus nurimsta, sumažėja emocijų, jo vaizduotė prisipildo naujų vaizdų ir spalvų, akys mato gamtos grožį, ausys girdi aplinkui naujus paslaptingus balsus, visa jo esybė jaučiasi savo tikroje aplinkoje. Gamta buvo sukurta žmogui, o jis buvo sukurtas saugoti, formuoti ir mylėti gamtą. Žmogus negali išgyventi už gamtos ribų.

Gyvename laikais, kai daugelis žmonių daugiau laiko praleidžia virtualiame pasaulyje nei gamtoje ir taip nutolsta nuo savęs, nuo kitų, o galiausiai ir nuo Dievo.

 Klausykimės širdimi ir rimtai priimkime Mergelės Marijos žodžius, kad išgirstume savo širdis, kurios ieško ir kurioms reikia mūsų laukiančio Dievo.

 Malda

 Mergele Marija, nuolanki Viešpaties tarnaite, Tu buvai dėmesinga Dievo kvietimams ir raginimams. Per Apreiškimą atpažinai Dievo kvietimą ir atsiliepei į jį visa širdimi ir gyvenimu. Tu atnaujindavai savo pirmąjį „Taip“ visomis akimirkomis, kai ne iš karto rasdavai atsakymą, bet visus įvykius nešiojai savo širdyje ir galvojai apie juos. Išmelsk mums malonę, kad būtume dėmesingi Dievo raginimams ir Šventosios Dvasios įkvėpimams, ir šiandien drąsinantiems ir kviečiantiems atsiversti naujam gyvenimui, t.y. Dievo teikiamam džiaugsmui. Nenustok, Motina Marija, užtarti mus Savo Sūnaus akivaizdoje, kad mes būtume Tavo ištiestos rankos šiam pasauliui, žūvančiam be Dievo. Tegul mūsų rankos būna sujungtos su Tavo motiniškomis rankomis, kurias Tu, kaip Mozė, melsdamasi už mus keli į dangų. Amen.