2025 m. vasario 9 d. 5 eilinis sekmadienis

Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Amen.

ŠVENTOS DVASIOS KVIETIMAS

Ateik, Šventoji Dvasia, ateik per Nekaltosios Mergelės Marijos Širdies, Tavo mylimos Nuotakos, užtarimą! (3x)

+ Šventosios Luko evangelijos skaitymas (Lk 5, 1-11)

1 Kartą, kai minios veržėsi prie Jėzaus klausytis Dievo žodžio, jis stovėjo prie Genezareto ežero

2 ir pamatė dvi valtis, sustojusias prie ežero kranto. Žvejai buvo išlipę iš jų ir plovė tinklus.

3 Įlipęs į vieną valtį, kuri buvo Simono, jis paprašė jį truputį atsistumti nuo kranto ir atsisėdęs mokė minias iš valties.

4 Baigęs kalbėti, jis tarė Simonui: „Irkis į gilumą ir išmeskite tinklus valksmui“.

5 Simonas jam atsakė: „Mokytojau, mes, kiaurą naktį vargę, nieko nesugavome, bet dėl tavo žodžio užmesiu tinklus“.

6 Tai padarę, jie užgriebė didelę daugybę žuvų, kad net tinklai pradėjo trūkinėti.

7 Jie pamojo savo bendrininkams, buvusiems kitoje valtyje, atplaukti į pagalbą. Tiems atplaukus, jie pripildė žuvų abi valtis, kad jos kone skendo.

8 Tai matydamas, Simonas Petras puolė Jėzui į kojas, sakydamas: „Pasitrauk nuo manęs, Viešpatie, nes aš – nusidėjėlis!“

9 Mat jį ir visus jo draugus suėmė išgąstis dėl to valksmo žuvų, kurias jie buvo sugavę;

10 taip pat Zebediejaus sūnus Jokūbą ir Joną, kurie buvo Petro bendrai. O Jėzus tarė Simonui: „Nebijok! Nuo šiol jau žmones žvejosi“.

11 Išvilkę į krantą valtis, jie viską paliko ir nuėjo paskui jį.

Atkreipkime dėmesį į mano santykių su Jėzumi gilumą

Melskimės už gilią draugystę su Jėzumi ir visišką pasitikėjimo Juo.

– Aš stovėsiu minioje žmonių, kurie atėjo pasiklausyti Jėzaus (1-3). Bandysiu įsijausti į tai, ką jie jaučia ir išgyvena: susitelkimą, dėmesingumą Jėzui, saugumo ir pasitikėjimo jausmą.

– Kaip dažnai aš klausau Jėzaus? Ar jaučiu poreikį ir ar trokštu Jo žodžio? Kas vyrauja: noras klausytis ar nuobodulys, naujumas ar rutina? Su kokiais iššūkiais susiduriu klausydamas Jėzaus?

– „Baigęs kalbėti, jis tarė Simonui.“ (4). Jėzus visada kreipiasi į konkretų asmenį; Jis kreipiasi į jį ir vadina vardu. Koks mano asmeninis santykis su Jėzumi, kai klausausi Evangelijos per liturgiją ar susirinkimą?

– „Irkis į gilumą…“ Ilgai klausausi šių Jėzaus žodžių, kad suprasčiau jų simbolinę prasmę. Jėzus kviečia mane į gilesnį gyvenimą su Juo. Ar aš trokštu gilesnio santykio su Jėzumi, trokštu gilesnės maldos?

– Simonas Petras minios akivaizdoje išpildo Jėzaus troškimą, kuris žmogiškai atrodo naivus. Jis tai daro tik dėl Jėzaus (4-5).

– Pabandysiu įsivaizduoti save Simono vietoje. Ar galiu kasdien žinoti ir klausytis Jėzaus valios? Ar aš negyvenu pagal „aiškių sprendimų ir pasirinkimų“ logiką, kuria pasitikiu tik savimi? Ar aš geras klausytojas, kai meldžiuosi? Koks mano pasitikėjimas Jėzumi?

– Krisiu prie Jėzaus kojų ir Jo akivaizdoje išpažinsiu savo nuodėmingumą ir menkumą. Prašysiu Jo išmokyti pažinti ir vykdyti Jo valią kasdieniuose įvykiuose. Priimsiu Jo meilingą kvietimą: „Sek paskui mane“. Pakartosiu: „Noriu sekti paskui tave, kad ir kur eitum!

Mergelės Marijos mokykloje

Marija moko mus užmegzti artimą draugystę su Jėzumi per maldą ir apmąstymus apie Dievo žodį.

Mergelės Marijos pranešimas 1995 m. rugsėjo 25 d.

„Brangūs vaikai! Šiandien kviečiu jus įsimylėti Švenčiausiąjį Altoriaus Sakramentą. Adoruokite Jį, vaikeliai, savo parapijose ir būsite susivieniję su visu pasauliu. Jėzus taps jūsų draugu ir nekalbėsite apie Jį kaip apie kažką mažai pažįstamą. Susivienijimas su Juo teiks jums džiaugsmą ir tapsite Jėzaus meilės, kurią Jis jaučia kiekvienam kūriniui, liudytojais. Vaikeliai, adoruodami Jėzų esate taip pat arti manęs. Dėkoju jums, kad atsiliepėte į mano kvietimą!”

Marija, padėk mums užmegzti draugystę su Jėzumi maldoje. Tu mums pasakei, kad kai tikra draugystė užmezgama su Jėzumi, jokia audra negali jos sunaikinti. Jėzau, aš noriu būti Tavo draugu (e), pasitikiu Tavimi.

PASIAUKOJIMO MALDA

Švenčiausioji Mergele Marija, šiandien Tavo akivaizdoje ir Tavo rankose aš atnaujinu ir sutvirtinu savo krikšto įžadus. Visiems laikams atsižadu šėtono, visų jo darbų ir visiškai aukoju save Švenčiausiajai Jėzaus Kristaus Širdžiai. Noriu nešti savo kryžių ir sekti Kristumi per visas savo gyvenimo dienas, pagal Dangiškojo Tėvo valią. O Marija, visų dangiškųjų galybių ir visos Bažnyčios akivaizdoje, aukoju save Tavo Nekalčiausiajai Širdžiai. Būk man Motina ir Karalienė. Su visišku paklusnumu ir meile patikiu ir aukoju Tau savo kūną ir sielą, visa, ką turiu, matomą ir nematomą, savo gerųjų praeities, dabarties ir ateities darbų vaisius. Suteikiu Tau pilną laisvę Savo nuožiūra visiškai naudotis manimi ir viskuo, kas man priklauso, pagal Tavo šventą valią didesnei Dievo garbei dabar ir per amžius. Amen.

Kunigo palaiminimas

Read Previous

2025 m. vasario 2 d. Paaukojimas šventykloje

Read Next

KVIEČIU JUS ATSIVERSTI