Praėjusių metų lapkritį Dievo Motina primygtinai kvietė melstis šeimose, ypač už taiką pasaulyje. Dabartiniame pranešime Ji to vėl primygtinai prašo, tris kartus pakartodama kvietimą melstis už taiką. Jei pažvelgtume į praėjusių metų Jos pranešimus, pamatytume, kad dažniausiai juose minima taika ir kvietimas melstis, kad Viešpats suteiktų mums ramybę, kurios taip trokštame. Jos pirmųjų apsireiškimų pranešimai atrodo aktualūs ir šiandien. Matome, kad nuo to laiko mažai arba niekas nepasikeitė, sprendžiant iš situacijos pasaulyje, kur vyksta karai, stiprėja grėsmės žmonijai ir išpuoliai prieš krikščionybės tiesas ir vertybes.

Tik jei yra tokių, kurie, nepaisant kliūčių ir karų, meldžiasi, išlieka galimybė išgelbėti šį pasaulį ir taiką jame. Popiežius Benediktas VI sako: „Tikra malda yra šio pasaulio variklis, nes ji išlaiko jį atvirą Dievui. Todėl be maldos nėra vilties, o tik iliuzija. Iš tiesų žmogų atstumia ne Dievo buvimas, bet Jo nebuvimas.”

Dvasinė būsena, kurioje yra atsidūręs pasaulis, mums patvirtina žmogaus atitolimą nuo Dievo, nes jis nesugeba priimti ramybės ir malonės, kurią Dievas nori duoti. Sumaištis ir priešiškumas nesibaigia nuo to laiko, kai žmogus nustojo būti žmogumi ir nuodėmė įžengė į pasaulį. Nuo to laiko šis nesugebėjimas gyventi taikoje su savimi ir su kitais mūsų nepaliko. Nei didžios idėjos apie taiką, nei mokslininkų ir politikų pastangos negali atnešti mums taikos. Kovoje už taiką daugeliui labiau rūpi karas nei taika. Todėl į pagalbą ateina Marija iš Nazareto, Dievo Motina, norėdama atiduoti visą žmoniją, kankinamą sumaišties, kaip dovaną Dievui. Ji išsilaisvina žmones iš savo valios priespaudos ir atveria visagalei ir tobulai Tėvo valiai. “Ir Jo valia yra mūsų ramybė!”, todėl mes teisingai Ją vadiname ir meldžiamės Jai kaip Taikos Karalienei. Jos ir mūsų Rožinių padedami, kaip Ji sakė, ir tai buvo patvirtinta, karai buvo sustabdyti. Dievas davė Jai galią bendrystėje ir artimiausioje sąjungoje su savo Sūnumi sutrinti gyvatės iš pragaro galvą. Tai bendradarbiavimas tarp kūrinijos ir Kūrėjo.

Susijungusi su Dievu, Mergelė Marija randa tuos dieviškuosius užtarimo vaisius, kurių mums labiausiai reikia.

O mums reikia ne iliuzinės, o realios ramybės. Jėzus sako: „Palieku jums ramybę, duodu jums Savo ramybę; ne taip ją duodu, kaip duoda pasaulis. Te nebūgštauja jūsų širdys ir neišsigąsta“ (Jn 14,27).

Už šią ramybę Jėzus sumokėjo savo krauju. Tai ramybė, kuri kyla iš padovanotos ir nukryžiuotos meilės.

Todėl per maldą leiskime Jo ramybei persmelkti visą mūsų esybę ir gyvenimą. Tegul tai bus mūsų indėlis kuriant taiką šiame pasaulyje. Rusų šventasis Serafimas Sarovskis sakė: „Išlaikyk ramią dvasią, ir aplink tave išsigelbės tūkstančiai“.

Mergele Marija, Taikos Karaliene, ačiū Tau už kantrybę ir atkaklumą, su kuriuo kvieti mus melstis už taiką, žinodama, kad ją galima pasiekti, jei yra tokių, kurie nenukrypsta nuo tikėjimo ir atsidavimo Tėvo valiai kelio, kaip ir Tu nuo jo nenukrypai. Savo gyvenime Tu patyrei, kad Dievui nėra nieko neįmanomo, ir dabar Tu nori, kad mes patirtume Dievo visagalybę savo gyvenime ir šiame pasaulyje. Tavo buvimas, artumas ir pranešimai mums sako, kad Dievas neatsitolino nei nuo pasaulio, nei nuo mūsų. Tegul Tavo motiniška meilė, pranešimai ir kvietimai įkvepia mus nepavargstant melstis ir aukotis, kad žmonių širdyse ir pasaulyje viešpatautų ramybė. Amen.