Spalio 27 – lapkričio 1 dienomis Medžiugorjėje vyko Pasninko, maldos ir tylos seminaras latvių grupei, prie kurios taip pat prisijungė dalyviai iš Ukrainos ir Lietuvos.

Dalijamės su jumis kai kuriais šio seminaro liudijimais.

„Viena moteris man pasakojo, kad visus metus meldžiasi Rožančių Mergelės Marijos intencijomis. Aš taip pat jaučiau tokį poreikį. Aš pradėjau melstis. Mano brolis turėjo rimtų priklausomybių. Ir po 10 mėnesių tokios maldos jis atsigavo ir pradėjo kitaip žiūrėti į gyvenimą, pradėjo gyventi ir mokytis kažko naujo. Ir tai įvyko mūsų Mamos dėka.”

„Priešpaskutinės Švenčiausiojo Sakramento adoracijos metu išgirdau šiuos žodžius: „Tu esi mano mylimas vaikas, duodu tau visa, kas geriausia“. Bet aš Jėzui tokio klausimo neuždaviau. Anksčiau maniau, kad Dievas duoda viską, kas geriausia, bet vaikas ne visada tai supranta. Kitas momentas buvo per pusryčius, kai atkreipė mūsų dėmesį, kad nevalgytume per greitai, ir pasakė, kad šią duoną reikia valgyti lėtai, kad kiekvienas gabalėlis ištirptų burnoje. Paėmiau duonos gabalėlį ir nulaužiau vieną gabalėlį, paskui kitą mažą gabalėlį ir tada mane kažkas taip palietė, kad nebegalėjau valgyti, negalėjau to gabalėlio nuryti, nes supratau, kad tai Jėzus. Žiūrėjau į tą duonos gabalėlį su ašaromis akyse ir galvojau, kada baigsis šie pusryčiai, kad galėčiau pabūti vienas. Esu dėkingas, kad Viešpats mane palietė“.

„Giliau supratau savo psichines ir dvasines problemas ir tai, kad man reikia melstis Mergelės Marijos intencijomis. Dabar manau, kad to laikysiuosi“.

„Mano vardas Ingus. Šias patirtis gavau dėl savo tikėjimo. Kaip aš jaučiausi? Pasirodo, žinojau, kad turiu širdį, bet tikrai ją jaučiau tik būdamas seminare, nors ir neilgai, bet man tai buvo toks šokas, toks „vau“! O paskaitos man taip pat patiko, nes supratau, kad esu kelio pradžioje, sėklos pasėtos. Taip pat tyla man parodė, kad reikia pradėti nuo mažų dalykų. Ačiū“.

„Atėjau čia padėkoti Dievo Motinai. Ir prieš prasidedant visai programai aš pasakiau: „Viešpatie, tebūnie Tavo valia“. Paskutinį kartą Križevace labai verkiau, bet šį kartą jutau didelį džiaugsmą. Man labai patiko žodžiai iš paskaitos, kurią skaitė tėvas. Jis pasakė tris žodžius: „Aš ir kryžius“, – tai apie mane. Ačiū visiems.”

„Kai grįžau nuo Križevaco kalno, patyriau tokį tylų džiaugsmą. Supratau, kad šis tylus džiaugsmas atsiranda tada, kai Dievas yra šalia. Nes Biblija taip pat sako, kad „Jei netapsite kaip vaikai, neįeisite į Dangaus karalystę“. Ačiū“.