Esame Advento pradžioje, kurio metu norime pasiruošti Jėzaus atėjimui. Jėzus jau atėjo kūne, bet Jis ir dabar nuolat nori ateiti į mūsų gyvenimą.
„Štai aš stoviu prie durų ir beldžiu: jei kas išgirs Mano balsą ir atidarys duris, Aš įeisiu pas jį ir vakarieniausiu su juo, o jis su Manimi“. (Apr 3,20).
Mergelė Marija mus įspėja apie Jėzaus atėjimą ir kviečia, kad būtume atidūs Jėzaus „beldimui“ ir išgirstume Jį savyje bei savo sąžinėje.
Per visą savo apsireiškimų laiką Mergelė Marija kviečia mus ruoštis Jėzaus atėjimui. Advento metu pabrėžiamas Jono Krikštytojo asmuo, kuris ateina kaip balsas, šaukiantis dykumoje: „Paruoškite Viešpačiui kelią, ištiesinkite Jam takus“. Jonas Krikštytojas ateina iš konkrečios dykumos, bet yra ir dykuma, kuri yra ne išorėje, o mūsų viduje. Dykuma gali būti asmeninių santykių atšalimas, atitolimas vienas nuo kito, abejingumas, vienatvė ar dar blogiau – pyktis. Pavojingiausia dykuma yra ta, kurią žmogus gali neštis savyje. Viduje žmogus gali tapti dykuma, sausa ir užgesusia širdimi, be šviesos ir vilties.
Žmogų baugina dykuma. Jis bijo susitikti su savimi, t. y. bijo galimybės susitikti su Dievu, nors šio susitikimo jis ilgisi ir stokoja. Deja, mumyse ir tarp mūsų egzistuojančias spragas užpildome įvairiais būdais ir priemonėmis. Kiek dalykų darome, kad neliktume vieni? Bendravimo priemonių daugėja, tačiau tikro bendravimo ir tikrų susitikimų mažėja. Dėl nykstančių pokalbių šeimose kaltinami socialiniai tinklai. Tačiau socialinė žiniasklaida gali užpildyti tik tą tuštumą, kuri jau yra šeimoje.
„…noriu pakviesti jus maldai, kad Adventas taptų šeimos malda”.
Šiandien labiau už viską puolama šeima, jai nuolat gresia pavojus. Šeima yra žmogiška, bet kartu ir dieviška bendruomenė žemėje. Neįmanoma pažinti šeimos ar iš tikrųjų joje gyventi be tikėjimo ir maldos. Žmonijos išlikimas priklauso nuo šeimos išlikimo. Šeima yra tarsi šventovė, nes išsaugo Dievo buvimą pasaulyje. Šeima yra miniatiūrinė bažnyčia, namų bažnyčia. Nėra žmogaus be šeimos, jis neegzistuoja vienas. Už šeimos ribų nėra žmonių. Esame paženklinti šeimos ir egzistuojame tik santykyje su šeima.

Ne veltui sakoma, kad vaikai įkvepia tai, ką iškvepia tėvai. Todėl labai svarbi tėvų atsakomybė auginant vaikus. Tėvai kaip niekad raginami kalbėtis tarpusavyje ir su vaikais apie Dievą ir tikėjimą. Ypač liudykite apie savo tikėjimą vaikų akivaizdoje, reguliariai melskitės kartu prie vaikų, nes tai stiprina jų tarpusavio vienybę ir padeda išsaugoti šeimą, nepaisant visų jiems kylančių sunkumų ir pagundų.

Malda

Mergele Marija, tu gyvenai šeimoje ir pažįsti šeimos gyvenimą. Tu geriau nei bet kas žinai, ką reiškia būti dukra, nuotaka, žmona ir mama. Mes prašome Tavo užtarimo, Marija, visoms mūsų šeimoms. Išmelsk joms stiprybės ir drąsos atiduoti Dievui savo laiką meldžiantis šeimose, o tai atneš palaiminimus visoms mūsų šeimoms. Ypač meldžiame už visas nelaimingas ir nesėkmingas šeimas, kuriose nėra vienybės, meilės, pokalbių ir ramybės. Tu, Mergele Marija, savo gyvenime patyrei didžių dalykų, kuriuos Dievas Tau padarė. Melskis už visas mūsų šeimas, kad jos patirtų Dievo darbus savo šeimos gyvenime bendrai melsdamiesi, nes tik tada Dievas gali ateiti. Amen.

Tėvas Ljubo Kurtovičius, OFM