
Aukodamas pats turi tapti auka(Tėvas Slavko Barbaričius, OFM)
Mišiose aukojame savo dovanas – duoną ir vyną, kurios Dievo Žodžio galia tampa Dievo dovanomis – mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūnu ir Krauju, ir
Mišiose aukojame savo dovanas – duoną ir vyną, kurios Dievo Žodžio galia tampa Dievo dovanomis – mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūnu ir Krauju, ir
Kai tik bus pasiekta bendrystė per atleidimą, individo, šeimos ir bendruomenės, o paskui ir pasaulio gyvenime bus žengtas naujas žingsnis, t. y. žmonės ims šlovinti
Į Mišias ateiname iš savo kasdienio gyvenimo, kuriame nuolat kovojame su nuodėme. Šioje kovoje pasaulis, kūnas ir tamsos jėgos susiduria su Dievo ramybe ir
Kristus ateina ne tik dėl to, kad Jį pašlovintume, bet ir norėdamas tobulai įeiti į mūsų gyvenimą. Tai ir yra komunijos momentas. Su visa Bažnyčia
Iškilmingai sugiedojus preliudiją, susirinkusieji džiaugsmingai sveikina Tą, kuris ateina. Jis palaimintas, Tėvo siųstas. Jis yra šventas. Jam šaukiama Osana, o tai reiškia šlovė, garbė ir
Perskaičius ir išklausius Dievo žodį, paprastai seka jo aiškinimas, kurį pasiūlo kunigas arba vienas iš tikinčiųjų, turintis tam išsilavinimą ir priimtas Bažnyčios. Žmonių atsakymas yra
Po atgailos ir gailesčio dėl nuodėmių Bažnyčia kviečia patirti susitikimo džiaugsmą, kuris visada ateina po susitaikymo, ir šis susitikimas yra džiaugsmo ir ramybės pradžia bei