✞ Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.

ŠVENTOSIOS DVASIOS KVIETIMAS

Ateik, Šventoji Dvasia, ateik per Nekalčiausios Mergelės Marijos, Tavo mylimosios Sužadėtinės, Širdies užtarimą! (3 kartus)

+Ištrauka iš Šventosios evangelijos pagal Matą (14, 22 – 33)

²² Tuojau pat Jėzus prispyrė mokinius sėsti į valtį ir pirma jo irtis į kitą krantą, kol jis atleisiąs minią. ²³ Atleidęs minią, jis užkopė nuošaliai į kalną melstis. Ir atėjus vakarui, jis buvo ten vienas.

²⁴ Tuo tarpu valtis jau toli toli nuplaukė nuo kranto, blaškoma bangų, nes pūtė priešingas vėjas. ²⁵ Ketvirtos nakties sargybos^[i3] metu Jėzus atėjo pas juos, žengdamas ežero paviršiumi. ²⁶ Pamatę jį einantį ežero paviršiumi, mokiniai nusigando ir, manydami, jog tai šmėkla, iš baimės ėmė šaukti. ²⁷ Jėzus tuojau juos prakalbino: „Drąsos! Tai aš. Nebijokite!“ ²⁸ Petras atsiliepė: „Viešpatie, jei čia tu, liepk man ateiti pas tave vandeniu“. ²⁹ Jis atsakė: „Eik!“ Petras, išlipęs iš valties, ėmė eiti vandens paviršiumi ir nuėjo prie Jėzaus. ³⁰ Bet, pamatęs vėjo smarkumą, jis nusigando ir, pradėjęs skęsti, sušuko: „Viešpatie, gelbėk mane!“ ³¹ Tuojau ištiesęs ranką, Jėzus sugriebė jį ir tarė: „Silpnatiki, ko suabejojai?!“ ³² Jiems įlipus į valtį, vėjas nurimo. ³³ Tie, kurie buvo valtyje, pagarbino jį, sakydami: „Tikrai tu Dievo Sūnus!“

Laikytis Jėzaus

Melskimės, kad turėtume gilią tikėjimo nuostatą, jog Jėzus niekada neleis mums pražūti.

• Po duonos padauginimo Jėzus liepė mokiniams persikelti į kitą ežero krantą (22). Pats Jis užkopė į kalną melstis. Jis neieško savo šlovės. Visame, ką daro, Jis siekia vien Tėvo šlovės.
• Kontempliuosiu tylų ir nuolankų Jėzų, visiškai atsidavusį Tėvui. Ar savo veikloje gebu pasitraukti į antrą planą? Ar pirmiausia ieškau Tėvo šlovės? Ar neužstoju Jo savuoju „aš“?
• Kartu su Jėzumi užkopsiu į kalną melstis (23). Įsivaizduosiu, kad esu šalia Jo. Vakaras. Žvelgiu į Jo veidą maldoje, klausausi Jo pokalbio su Tėvu. Suvokiu, kad Jėzus kasdien žvelgia į Tėvą ir meldžiasi už mane. Jis kalba su Tėvu apie mano gyvenimą. Ar tikiu, kad Jėzus kiekvieną dieną meldžiasi už mane Tėvui?
• Stebėsiu mokinius, kurie kovoja su bangomis, daužančiomis jų valtį, mėgindami pasiekti kitą ežero krantą (24). Pastebėsiu jų nuovargį, sunkų kvėpavimą ir įtemptą irklavimą audringoje jūroje. Jie neatpažįsta prie jų artėjančio Jėzaus (25–26). O kaip yra mano gyvenime? Ar atpažįstu Jėzų savo kasdienybėje? Ar mano nuovargis ir rūpesčiai neužgožia Jėzaus artumo?
• Įsijausiu į tai, ką išgyvena Petras, eidamas vandeniu (28–30). Pabandysiu kartu su juo pajusti, ką reiškia skęsti. Pajusiu Jėzaus rankos šilumą. Jis tuojau pat išgelbsti mane iš audringų jūros bangų.
• Papasakosiu Jėzui apie savo tikėjimą ir prašysiu Jo suteikti man gilią Jo artumo patirtį, ypač krizių metu. Tvirtai įsikibsiu į Jėzaus ranką ir kartosiu paprastą maldą:

„Jėzau, tvirtai laikyk mane ir neleisk man pražūti!“

Marijos mokykloje

Dievo Motinos, Taikos Karalienės, žinia, 2017 m. vasario 25 d.

„Brangūs vaikai! Šiandien kviečiu jus gyventi giliu tikėjimu ir prašyti Aukščiausiojo, kad jį sustiprintų, jog jokie vėjai ir audros negalėtų jo palaužti. Tegul jūsų tikėjimo šaknys būna malda ir amžinojo gyvenimo viltis. Ir jau dabar, vaikeliai, darbuokitės su savimi šiame malonės laike, kai Dievas per atsižadėjimą ir kvietimą atsiversti teikia jums malonę tapti skaidraus ir ištvermingo tikėjimo bei vilties žmonėmis. Dėkoju jums, kad atsiliepėte į mano kvietimą!“

Marija, dėkoju Tau už Tavo tikėjimo pavyzdį. Padėk man neprarasti tikėjimo ir vilties krizės bei, regis, beviltiškose situacijose. Padėk man nuolat darbuotis su savimi ir leisti Dievui mane perkeisti. Padėk man naudotis priemonėmis, kurias man dovanoja Bažnyčia, kad visada pasilikčiau Dievo artume. Amen.

PASIAUKOJIMO MALDA

Švenčiausioji Mergele Marija, šiandien Tavo akivaizdoje ir Tavo rankose aš atnaujinu ir patvirtinu šventojo Krikšto įžadus. Visiems laikams atsižadu šėtono, visų jo darbų ir visiškai aukoju save Švenčiausiajai Jėzaus Kristaus Širdžiai. Vykdydamas Dangiškojo Tėvo valią noriu nešti savo kryžių ir sekti Kristumi per visas savo gyvenimo dienas. O Marija, visų dangiškųjų galybių ir visos Bažnyčios akivaizdoje aukoju save Tavo Nekalčiausiajai Širdžiai. Būk mano Motina ir Karalienė. Su visišku paklusnumu ir meile patikiu Tau savo kūną ir sielą, visa, ką turiu, matomą ir nematomą, savo praeities, dabarties ir ateities savo gerųjų darbų vaisius. Suteikiu Tau visišką laisvę pagal Tavo šventąją valią naudotis manimi ir viskuo, kas man priklauso, didesnei Dievo garbei dabar ir per amžius. Amen.