✞ Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.

ŠVENTOSIOS DVASIOS KVIETIMAS

Ateik, Šventoji Dvasia, ateik per Nekalčiausios Mergelės Marijos, Tavo mylimosios Sužadėtinės, Širdies užtarimą! (3 kartus)

+ Ištrauka iš Šventosios evangelijos pagal Matą (Mt 13, 24 – 43)

²⁴ Jis pateikė jiems kitą palyginimą: „Su dangaus karalyste yra kaip su žmogumi, kuris pasėjo savo dirvoje gerą sėklą. ²⁵ Žmonėms bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo kviečiuose raugių ir nuėjo sau. ²⁶ Kai želmuo paūgėjo ir išplaukėjo, pasirodė ir raugės. ²⁷ Šeimininko tarnai atėjo ir klausė: ‘Šeimininke, argi ne gerą sėklą pasėjai savo lauke? Iš kurgi atsirado raugių?’ ²⁸ Jis atsakė: ‘Tai padarė mano priešas’. Tarnai pasisiūlė: ‘Jei nori, mes eisime ir jas išravėsime’. ²⁹ Jis atsakė: ‘Ne, kad kartais, ravėdami rauges, neišrautumėte su jomis ir kviečių. ³⁰ Palikite abejus augti iki pjūties. Pjūties metu aš pasakysiu pjovėjams: ‘Pirmiau išrinkite rauges ir suriškite į pėdelius sudeginti, o kviečius sukraukite į mano kluoną’“.

^31 [i2]Jėzus pateikė jiems dar vieną palyginimą: „Su dangaus karalyste yra kaip su garstyčios^[i3] grūdeliu, kurį žmogus ėmė ir pasėjo savo dirvoje. ³² Nors jis mažiausias iš visų sėklų, bet užaugęs esti didesnis už daržoves ir pavirsta medeliu; net padangių sparnuočiai atskrenda ir susisuka lizdus jo šakose“.

³³ Jis pasakė ir dar kitą palyginimą: „Su dangaus karalyste yra kaip su raugu, kurį moteris ėmė įmaišė trijuose saikuose miltų, ir nuo jo viskas įrūgo“.

³⁴ Visa tai Jėzus kalbėjo minioms palyginimais, ir be palyginimų jis jiems nekalbėjo. ³⁵ Išsipildė, kas buvo per pranašą pasakyta:

Aš atversiu savo burną palyginimais,

išpasakosiu nuo pasaulio sukūrimo paslėptus dalykus.

³⁶ Paleidęs minias, Jėzus keliavo namo. Prie jo priėjo mokiniai ir prašė: „Išaiškink mums palyginimą apie rauges dirvoje“. ³⁷ Jis atsiliepė: „Sėjantysis gerą sėklą yra Žmogaus Sūnus. ³⁸ Dirva – tai pasaulis. Gera sėkla – karalystės vaikai, o raugės – piktojo vaikai. ³⁹ Jas pasėjęs priešas – velnias. Pjūtis – tai pasaulio pabaiga, o pjovėjai – angelai. ⁴⁰ Taigi kaip surenkamos ir sudeginamos raugės, taip bus ir pasaulio pabaigoje. ^41 [i4]Žmogaus Sūnus išsiųs savo angelus, tie išrankios iš jo karalystės visus papiktintojus bei nedorėlius ⁴² ir įmes juos į žioruojančią krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas. ⁴³ Tuomet teisieji spindės kaip saulė savo Tėvo karalystėje. Kas turi ausis, teklauso!“

Viešpaties žodis

Būti kantriam laukiant vaisių

Melskimės už kantrybę dirbant su savimi ir už išmintį kovojant su blogiu.

• Meditacijos pradžioje pažadinsiu savyje gilų troškimą klausytis Jėzaus. Atsisėsiu šalia Jo ir atidžiai klausysiuosi palyginimo, pasakojančio apie mano gyvenimą. Jėzus tris kartus pabrėžia, kad mano gyvenime Jis pasėjo gerą sėklą (24, 27, 37).
• Ar tikiu, kad manyje yra gėrio sėkla, kad Dievas sukūrė mane gerą? Ar galiu savyje atrasti gerų savybių ir gebėjimų? Išvardysiu Jėzui visas dovanas, kurias savyje randu.
• Jėzus mane įspėja, kad yra piktasis, kuris nori užgožti manyje gėrio sėklą. Jis veikia labai klastingai, dažniausiai tada, kai aš „miegu“ (25–26). Ar tikiu piktojo buvimu? Ar nėra manyje gėrio sėklų, kurias pats užgniaužiu?
• Jėzus pabrėžia, kad piktasis gali pasėti blogio sėklą, tačiau neturi galios sunaikinti manyje gėrio sėklos. Dievas ir Jo meilė yra stipresni už didžiausias piktojo klastas. Pasitikėsiu Dievo Apvaizda. Su dideliu pasitikėjimu prašysiu Jo saugoti manyje gerą sėklą ir rūpintis jos augimu.
• „Palikite augti drauge ir viena, ir kita iki pjūties“ (30). Jėzus moko mane kantrybės. Gėris bręsta pamažu, net ir žmogaus silpnumo akivaizdoje. Veiksmingiausia kova su blogiu vyksta puoselėjant gėrį savyje.
• Palyginimuose apie garstyčios grūdelį ir raugą Jėzus primena, kad gėris dažnai auga nepastebimai (31–35). Ar nepasiduodu pagundai iš karto norėti matyti savo pastangų vaisius?
• Nuoširdžiame pokalbyje su Jėzumi prašysiu kantrybės bręstant ir nuolankumo įveikiant savo silpnybes: „Viešpatie, duok man kasdien augant kantrią ir išmintingą širdį!“

Marijos mokykloje

Taikos Karalienės Švč. Mergelės Marijos žinia, 2017 m. lapkričio 2 d.

„Brangūs vaikai! Žvelgdama į jus, susirinkusius prie Manęs, jūsų Motinos, matau daug tyrų sielų, daug savo vaikų, kurie ieško meilės ir paguodos, tačiau niekas jiems to neduoda. Taip pat matau tuos, kurie daro bloga, nes neturi gero pavyzdžio ir nepažino Mano Sūnaus. Gėris, kuris tyliai sklinda per tyras sielas, yra jėga, palaikanti šį pasaulį. Nuodėmės yra daug, tačiau yra ir meilė. Mano Sūnus siunčia Mane pas jus – Motiną, vienodai mylinčią visus, kad išmokyčiau jus mylėti, kad suprastumėte, jog esate broliai ir seserys. Noriu jums padėti. Mano meilės apaštalai, pakanka gyvo tikėjimo ir meilės troškimo – Mano Sūnus tai priims. Tačiau jūs turite būti verti Jo, turėti gerą valią ir atvirą širdį. Mano Sūnus įžengia į atviras širdis. Aš, kaip Motina, trokštu, kad kuo labiau pažintumėte Mano Sūnų – Dievą, gimusį iš Dievo, kad pažintumėte Jo meilės didybę, kurios jums taip reikia. Jis prisiėmė jūsų nuodėmes, pelnė jums atpirkimą, o mainais laukia, kad mylėtumėte vieni kitus. Mano Sūnus yra Meilė. Jis myli visus žmones be išimties – visų tautų ir visų kraštų žmones. Mano vaikai, jei gyventumėte Mano Sūnaus meile, Jo Karalystė jau būtų žemėje. Todėl, Mano meilės apaštalai, melskitės, melskitės, kad Mano Sūnus ir Jo meilė būtų kuo arčiau jūsų, kad būtumėte meilės pavyzdys ir padėtumėte tiems, kurie dar nepažino Mano Sūnaus. Niekada nepamirškite, kad Mano Sūnus – Vienintelis ir Trejybinis Dievas – jus myli. Mylėkite savo ganytojus ir melskitės už juos. Ačiū jums!“

PASIAUKOJIMO MALDA