Jei gerbiame, kaip ir dera, Švenčiausiąją Mergelę Mariją, kuri Jį nešiojo savo švenčiausiose įsčiose, jei palaimintasis Krikštytojas drebėjo ir nedrįso paliesti šventojo Dievo vainiko, jei gerbiame kapą, kuriame Jis kurį laiką gulėjo, tuomet koks šventas, teisingas ir vertas turi būti tas, kuris rankomis paliečia Tą, kuris nebemirs, bet gyvens amžinai ir bus pašlovintas, į kurį angelai trokšta pažvelgti; kunigas, kuris jį paima savo širdimi ir burna ir siūlo kitiems, kad jie Jį švęstų. Būkite sąmoningi ir orūs, broliai kunigai, ir būkite šventi, nes Jis yra šventas. (Kun 11, 44)

Ir kaip Viešpats Dievas jus išskyrė iš visų kitų dėl šios paslapties, taip ir jūs Jį mylėkite, gerbkite ir šlovinkite labiau nei visi kiti. Didelė nelaimė ir apgailėtina silpnybė turėti Jį taip šalia ir rūpintis kuo nors kitu šiame pasaulyje. Tegul žmogus dreba, tegul visas pasaulis dreba, tegul dangus aidi, kai Kristus, gyvojo Dievo Sūnus, yra ant altoriaus kunigų rankose! O, kokia nuostabi didybė ir nesuvokiama garbė! O, didingas nuolankumas! O, koks tai nuolankumo išaukštinimas, kad visų Viešpats, Dievas ir Dievo Sūnus, taip nusižemino, kad dėl mūsų išganymo slepiasi  paprastoje duonoje! Pažvelkite, broliai, į Dievo nuolankumą ir išliekite savo širdį prieš Jį. Taip pat nusižeminkite, kad Jis jus išaukštintų… (1 Pt 5, 6) Todėl nieko nepasilikite sau, kad Jis, kuris jums visą save atidavė, visiškai priimtų jus. Be to, Viešpatyje įspėju ir raginu, kad pagal šventosios Bažnyčios nuostatus kasdien brolių gyvenamosiose vietose būtų aukojamos tik vienos Mišios. Jei kur nors būtų daugiau nei vienas kunigas, tegul kiti iš meilės tenkinasi vienomis Mišiomis. Nes Viešpats Jėzus Kristus pripildo ir tuos, kurie dalyvauja, ir tuos, kurių nėra, kurie yra Jo verti. Jis, nors ir matomas gyvenantis įvairiose vietose, vis dėlto lieka nedalomas ir nepažįsta jokių ribų, bet visur elgiasi taip, kaip jam patinka, su Viešpačiu Dievu Tėvu ir Šventąja Dvasia Guodėja per amžius. Amen!

Tinkama vieta

Atkreipkime dvasininkų dėmesį į didelę nuodėmę ir nežinojimą, kurį kai kurie rodo  švenčiausiajam mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kūnui ir kraujui, Jo švenčiausiajam vardui ir užrašytiems žodžiams, kuriais Jo kūnas pašventinamas. Žinome, kad Jis negali tapti kūnu, kol nebus pašventintas žodžiais. Nes mes neturime ir nematome nieko kūniško šiame pasaulyje iš Aukščiausiojo, išskyrus kūną ir kraują, vardą ir žodžius, kuriais buvome sukurti ir atpirkti iš mirties gyvenimui. Tegul visi tarnaujantys pagalvoja, kokios negražios yra taurės, indai ir drabužiai, kuriais pašventintas mūsų Viešpaties kūnas ir kraujas. Daugelis Jį laiko nevertose vietose, nevertai neša kelyje, nevertai priima ir dalija kitiems be deramos pagarbos. Jo vardai ir užrašyti žodžiai daug kur yra trypiami kojomis. Nes „kūniškas žmogus nesupranta, kas yra Dievo“ (1 Kor 2, 14).

Argi  tai, kad gailestingasis Viešpats kasdien siūlo save per mūsų rankas, kad jį paliestume ir priimtume savo burna, nepripildo mūsų pamaldumo? Argi nežinome, kad pateksime į Jo rankas? Todėl kuo greičiau ir kuo kruopščiau pasitaisykime visuose šiuose ir kituose dalykuose. Ir kur tik švenčiausiasis mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kūnas nevertai laikomas ir apleistas, išneškime jį iš tos vietos, padėkime į papuoštą vietą ir užrakinkime. Taip pat ir Jo vardas bei užrašyti žodžiai, kur tik jie randami nevertoje vietoje, turi būti surinkti ir padėti į deramą vietą. Žinome, kad tam turime visame kame tarnauti pagal Dievo įsakymus ir šventosios motinos Bažnyčios nuostatus. O kas to nedaro, tegul žino, kad teismo dieną jis duos apyskaitą mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus akivaizdoje. Tegul tie, kurie daugina šį raštą geresnei tarnystei, žino, kad Viešpats juos palaimins.

Pranciškaus malda įeinant į bažnyčią

Viešpats suteikė man tiek daug tikėjimo bažnyčiose, kad aš tiesiog meldžiausi sakydamas:

„Mes garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, čia ir visose Tavo bažnyčiose visame pasaulyje, ir šloviname Tave, nes šventuoju kryžiumi Tu atpirkai pasaulį.“