Apmąstau, kaip skaudu Švenčiausiajai Mergelei Marijai žvelgti iš dangaus į žemę, matant tiek daug neramumų, karo, susiskaldymo ir neapykantos tarp tautų. Mes visada laukiame, ką Ji mums Medžiugorjėje pasakys apie augančią įtampą pasaulyje.  Sirenų, ginklų, baimės ir panikos dėl ateities chaose Ji kartoja: „Aš esu su jumis ir myliu jus  motiniškai švelniai.“ Baimė atslūgsta, kai žinai, kad esi mylimas. Su meile ištarti žodžiai atneša ramybę. Marija beveik 45 metus kartoja tą patį: „Grįžkite pas Dievą, kuris yra jūsų ramybė.“ Svarbiausias dalykas šiame pasaulyje yra ramybė širdyje. Viskas, ką darome, galiausiai nukreipta į vidinės ramybės atradimą. Mes jos ieškome netinkamose vietose ir netinkamuose dalykuose, sako mums Marija. Tik Jėzus gali mums ją duoti. Jis pasakė: „Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę; ne kaip pasaulis duoda, duodu Aš jums.“ „Tenebūgštauja jūsų širdys ir tenebijo“ (Jn 14, 27).

 Jėzus nesako, kad nebus karų, kančių, netekčių, pagundų ar vidinių kovų. Jis sako, kad nepaisant visko  gali egzistuoti kitokia ramybė – ramybė, kuri kyla ne iš aplinkybių, o iš Dievo artumo. Savo gyvenimu Jis parodė mums, kad tai įmanoma. Šventųjų pulkai danguje taip pat patvirtina, kad tai įmanoma. Mes patys sprendžiame, kaip patirsime tai, kas vyksta aplink mus. Mes renkamės gyvenimą arba mirtį. Mylėti Viešpatį reiškia rinktis gyvenimą. Viešpats Mozei pasakė: „Rinkis gyvenimą…“ (Įst 30, 19).

 Negalime pasirinkti , kad nebūtume įskaudinti. Kartais negalime pasirinkti net pirmosios emocijos (baimės, liūdesio, nerimo). Tačiau galime pasirinkti, su kuo patirsime tai, kas mums vyksta. Kuo tikėsime? Kuo pasitikėsime visa širdimi? Pavyzdžiui, kai mane apima baimė, meldžiuosi: „Jėzau, bijau, bet noriu Tavimi pasitikėti.“ Kai mane apima nerimas, meldžiuosi: „Marija, vesk mane į ramybę, net jei dabar jos nejaučiu.“ Kai man skauda, ​​prašau Viešpaties: „Viešpatie, pasilik su manimi mano skausme.“ Ramybė, kurios mus moko Marija, yra ne jausmas, kad „viskas gerai“, o gilus vidinis sprendimas tikėti, kad Dievas dabar yra su manimi, ir aš renkuosi Jį.

 Ramybė nėra mūsų stiprybės rezultatas, o nuolatinio grįžimo prie Dievo kiekvieną akimirką ir visame, ką patiriame, vaisius. Dabarties akimirkos patyrimas su Viešpačiu reiškia ramybės turėjimą širdyje. Marija suteikia mums priemones širdies ramybei pasiekti: maldą širdimi, Evangeliją, Eucharistiją, šventąją išpažintį ir pasninką. Šiandien Ji primena mums, kad šis laikas turėtų būti maldos ir pasninko metas. Pasninkas – tai ne tik susilaikymas nuo maisto. Marija moko mus savanoriškai atsisakyti to, kas mus pavergia, kad taptume laisvesni ir jautresni Dievo dalykams. Pasninkas gali reikšti atsisakyti triukšmo, telefono, skundų, kritikos… Mes kažko atsisakome, kad atsirastų daugiau vietos Viešpačiui. Marijos žodžiai išlieka aktualūs ir šiandien: tik malda ir pasninku galima sustabdyti net karus pasaulyje. Vienos širdies ramybė gali daryti įtaką taikai visame pasaulyje.

Malda

 Marija, mūsų Motina, dėkojame Tau už Tavo švelnią motinišką meilę. Padėk mums atsiliepti į Tavo kvietimą: melstis, pasninkauti, grįžti pas Dievą. Šį mėnesį, švęsdami 45-ąsias Tavo apsireiškimų Medžiugorjėje metines, prašome malonės įvykdyti viską, ką mums sakai, kad Tavo taikos planai išsipildytų. Amen.